Covenant of Mayors
  Covenant Newsletter November 2017  
       
 
"Mūsų nuomone tvarumas yra visuomenės variklis ir ekonomikos varomoji jėga"
Pokalbis su Amsterdamo mero pavaduotoju Abdeluheb‘u Choho
 
   

български (bg) - čeština (cs) - dansk (da) - Deutsch (de) - eesti (et) - ελληνικά (el) - English (en) - español (es) - français (fr) - Gaelic (ga) - hrvatski (hr) - italiano (it) - lietuvių (lt) - latviešu (lv) - magyar (hu) - Malti (mt) - Nederlands (nl) - polski (pl) - português (pt) - română (ro) - slovenčina (sk) - slovenščina (sl) - suomi (fi) - svenska (sv)

Amsterdamo miestas prisijungė prie Merų pakto 2009 m. ir įsipareigojo iki 2025 m. sumažinti savo CO2 išlakas 40 %. Ar galėtumėte išsamiau papasakoti apie jūsų miesto ilgalaikę viziją dėl klimato kaitos ir energetikos?

Amsterdamas – tai ištikimas Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir integruoto tvarumo koncepcijų rėmėjas. Mūsų nuomone tvarumas yra visuomenės variklis ir ekonomikos varomoji jėga. Todėl Amsterdamo ilgalaikis siekis – tapti visiškai nepriklausomu nuo iškastinio kuro, anglies, naftos ir dujų vartojimo. Taip miestas taps kūrybiškas ir įvairus, ekonomiškai ir socialiai stiprus, o gyvenamoji aplinka bus sveika.

Amsterdamas užėmė vieną pirmaujančių pozicijų kovos veiksmų su klimato kaita srityje, priėmęs ryžtingą sprendimą iki 2050 m. atsisakyti šildymui naudojamų gamtinių dujų. Priėmėme šį sprendimą dar aiškiai nežinodami, kaip sieksime savo tikslo. Bet nepradėjęs niekada nesužinosi, koks yra geriausias būdas pradėti! Tikslų ir terminų nustatymas yra reikalingas tam, kad galėtume parodyti, ko norime pasiekti šiose srityse: klimato kaitos, oro taršos bei gamtinių išteklių stygiaus. Tačiau tikrasis iššūkis – tai pradėti atlikti šiuos veiksmus: ne tik dėstyti vizijas ir scenarijus, bet pradėti praktiškus veiksmus mūsų mieste įtraukus į šią veiklą daug suinteresuotųjų subjektų.

Miesto valdžia priėmė integruoto tvarumo darbotvarkę dėmesį sutelkiant į penkis prioritetus: (1) energijos taupymą ir ekologiškos elektros bei šildymo energijos tiekimą, (2) žiedinės ekonomikos koncepcijas plačiąja prasme, (3) švarų ir sveiką orą, (4) miestų prisitaikymą prie klimato kaitos ir (5) tvarios savivaldybės organizacijos pavyzdžio rodymą. Šiems tikslams pasiekti mes palaikome piliečių iniciatyvas ir bendradarbiaujame su savo vietos partneriais, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms, verslo subjektais ir ekspertais. Bendradarbiaujame su svarbiausiomis suinteresuotomis šalimis, pavyzdžiui, būsto organizacijomis, energijos tinklų operatoriais ir šildymo sektoriaus įmonėmis „City Deal“ iniciatyvos rėmuose. Šioje viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėje būsto organizacijos susitarė iki 2017 m. pabaigos nustatyti 10 000 gyvenamųjų būstų, su kurių gyventojais Amsterdamo valdžia pradės dialogą apie gamtinių dujų atjungimo būdų ir galimybių. Šiuo metu svarstome šias alternatyvas gamtinėms dujoms: centralizuotą šildymą, nulinės energijos sistemas, geoterminę energiją bei biokurą.

Mūsų miestas yra orientuotas į rajonų vystymą. Kiekvienas rajonas turi savo unikalias savybes, neturime vienodų „šabloninių“ sprendimų visiems. Tačiau priėmėme alternatyvaus rajonų šildymo sistemų įperkamumo, tvarumo, atvirumo ir galimybių principus siekiant pereiti prie 100 % tvarios energetikos tiekimo modelio.

Kokie buvo pagrindiniai sunkumai, su kuriais susidūrėte, kurdami ir įgyvendindami šią strategiją? Kokie, jūsų nuomone, būtų geriausi būdai juos įveikti?

Susidūrėme su įvairių tipų kliūtimis. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu energetinis perėjimas prie tvaraus Amsterdamo turės poveikį daugeliui žmonių, tad tai yra kolektyvinė reforma, reikalaujanti visų piliečių paramos. Tam tikslui reikalinga bendroji mąstysena. Gyventojų įtraukimas ankstyvuose etapuose ir komunikavimas su jais gali padėti įveikti galimas baimes, prieštaravimus ir sunkumus. Būtume labai dėkingai, jei būtų vykdoma nacionalinė kampanija, pabrėžianti Olandijos piliečiams šio klausimo skubą visos šalies mastu. Be to mums itin svarbu pasiūlyti gyventojams įperkamas alternatyvas gamtinėms dujoms. Dabartinė gamtinių dujų kaina Nyderlanduose yra palyginti maža. Iki šiol miesto atrasti alternatyvaus šildymo būdai vargu ar galės konkuruoti su šia kaina, daugelyje atveju jie yra brangesni. Dėl to Amsterdamo valdžia nacionaliniu lygiu skatina vyriausybę įvesti energijos mokestį gamtinėms dujoms.

Antra vertus teisės aktai kartais irgi sudaro kliūtis perėjimui prie naujos energetikos sistemos. Pavyzdžiui, dabartiniai Olandijos įstatymai suteikia visiems piliečiams teisę turėti šildymą gamtinėmis dujomis savo namuose. Tai reiškia, kad yra teisinis įgaliojimas prijungti gyventojus prie gamtinių dujų tinklo. Tačiau teisinio įgaliojimo atjungti gyventojus nuo tinklo esant alternatyviam šildymui nėra. Kaip vietos valdžios institucija Amsterdamo savivaldybė turi funkcionuoti šioje ribotoje teisinėje sistemoje. Reikalaujame vis daugiau finansinių ir teisinių priemonių mūsų politikų įgyvendinimui, tokiu būdu vykdydami perėjimą prie naujos energetinės schemos.

Paminėjau mūsų sprendimą atsisakyti šildymui naudojamų gamtinių dujų kaip aktualų pavyzdį, tačiau mūsų aptikti sunkumai slypi ir bendrajame perėjimo prie naujos energetikos lygmenyje. Miestai užpildo spragą tarp pasaulinio masto siekių, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimo, ir realių veiksmų vietos lygmenyje. Atėjo pats tinkamiausias laikas įgyvendinimui. Todėl mes, kaip vietiniai vadovai turime išdrįsti imtis tolesnių žingsnių įgyvendinant strategijas nenaudojančias iškastinio kuro. Aš žinau, kad ryžtingų priemonių priėmimui, struktūrinėms permainoms mūsų miestų energetikos sistemose, ypač šių veiksmų pradžiai reikia drąsos, net jeigu įgyvendinimo būdai dar nėra aiškiai matomi. Bet tikslas mums yra visiškai aiškus.

Kaip dalyvavimas Merų pakte padėjo Amsterdamui energetikos ir kovos su klimato kaita srityje?

Visoje Europoje bei visame pasaulyje miestai vaidina pirmaujančią rolę sprendžiant šiuolaikines problemas ir yra pajėgūs skatinti nacionalines vyriausybes bei viršvalstybines institucijas siekti dar aukštesnių tikslų. Perėjimas prie švarių energijos šaltinių Amsterdame yra labai sudėtingas uždavinys, kaip ir bet kuriame kitame mieste. Būtinas bendradarbiavimas regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Merų paktas – tai platforma, tinkama bendradarbiavimui, tarpusavio mokymuisi ir dalinimuisi žiniomis, o Amsterdamo miestas labai vertina šiuos dalykus.

Perėjimas prie kitokios energijos peržengia mūsų sienas, todėl šio klausimo sprendimui reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas. Siūlydamas prieigą prie daugelio tinklų kūrimo priemonių ir galimybių Merų paktas padeda Amsterdamo valdžiai semtis įkvėpimo iš kituose miestuose įgyvendintų politikų. Merų paktas – tai platforma, kurioje miestų problemos suranda savo sprendimus! Nors miestų aplinkybės gali skirtis, dalinimasis gerosios praktikos pavyzdžiais yra labai vertingas. Mes, kaip miesto atstovai, taip pat džiaugiamės galėdami dalintis savo žiniomis su Pakto bendrija, ypatingai e. judumo srityje. Mes savo miestą Amsterdamą naudojame kaip eksperimentų laboratoriją. Juk būtent miestuose gimsta inovacijos!

© photo Veronika Galkina, shutterstock.com

 
     
    >> Covenant Monthly Newsletter November 2017 <<
(0 visits )
 
     
Find us on:
Twitter Facebook
Covenant of Mayors
  The sole responsibility for the content of this newsletter lies with the Covenant of Mayors Office. It does not necessary reflect the opinion of the European Union. The European Commission is not responsible for any use that may be made of the information contained therein. The Covenant of Mayors was set up with financial support of the European Commission and consists of five associations of European local authorities: Energy Cities, Climate Alliance, Eurocities, CEMR, Fedarene, and ICLEI Europe.

Subscribe / Unsubscribe to this newsletter.
European Union  
 
Covenant of Mayors